Kaip žiūrėti televizorių tvariai?

ŽIŪRĖKIME TVARIAI

Pasaulyje kasdien veikia apie 2 mlrd. televizorių

Kaip žiūrėti televizorių tvariai, kad jis be reikalo nesiurbtų energijos iš tinklo, eurų – iš Jūsų kišenės ir kuo mažiau dalyvautų Žemės atmosferos teršime CO2 išmetalais?

Atskirai paimtas vienas televizorius gal ir neatrodo galįs pakenkti mūsų planetai, bet jeigu atsižvelgsime, kad šiandien pasaulyje kasdien veikia apie 2 mlrd. televizorių, vaizdas iškart pasikeis. Iš tikrųjų televizoriai, įvairiais skaičiavimais, sueikvoja 4-6 proc. pasaulyje pagaminamos elektros energijos. Ekspertų teigimu, vien JAV veikiantys televizoriai, kurių amerikiečiai vidutiniškai turi po tris namuose, taip pat prie jų prijungti priedėliai per metus suvartoja apie 70 mlrd. kWh. Tokiam kiekiui energijos pagaminti reikalinga 12 elektrinių, kurių kiekvienos galia yra lygi Elektrėnų elektrinės suminei galiai (apie 1000 megavatų).

TELEVIZORIŲ TIPAI

Koks jūsų televizoriaus tipas?

Kiek konkrečiai vartos Jūsų televizorius, priklauso nuo ekrano dydžio, nustatyto ekrano ryškumo, garso lygio, ir kitų aspektų, bet taip pat labai svarbu žinoti, koks yra Jūsų televizoriaus tipas, t.y. pagal kokią technologiją jis pagamintas. Tad apžvelkime energijos vartojimą pagal televizoriaus tipą:
Kineskopiniai televizoriai (kalbėkime apie modernesnius tranzistorinius, ne apie pirmuosius lempinius), priklausomai nuo ekrano dydžio ir kitų savybių, vartoja 100-400 W. Tai reiškia, kad kasdien žiūrėdami 4 val. (tiek laiko TV žiūrėjimui 2020 metais skyrė statistinis lietuvis) galite suvartoti iki 1,5 kWh – per mėnesį jau ir turite apie 45 kWh. Juos galima pavadinti santykinai taupiais nebent dėl ekranų, kurių įstrižainė retai peržengia 24 colių ilgį.

Iš pasaulinės rinkos kineskopiniai TV ėmė trauktis apie 2005 metus (maždaug apie tą laiką bankrutavo ir mūsiškis Panevėžio „Ekranas”). Vis tik dar ir šiandien šių televizinės technologijos ištakas liudijančių egzempliorių nemažai aptiksime Lietuvos gyventojų namuose.
Dėl išskirtinių vaizdo savybių (didelio ryšumo, itin gilios juodos spalvos, geros vaizdo dinamikos) šie televizoriai vienu metu (1995-2005 m.) karaliavo plokščiaekranių televizorių rinkoje. Vienok, jie vartojo energijos dar daugiau už kineskopinius – jau vien dėl kur kas didesnių ekranų. Antai 42 colių plazma siurbė nuo 200 iki 500 vatų, o 65 colių – 500-600 vatų. Ir nors vėlesni modeliai tapo nebe tokie rajūs, vis tik pagal energetinio taupumo parametrą negalėjo prilygti skystų kristalų (LCD) televizoriams. Aukštas energijos poreikis buvo vienas iš esminių veiksnių, kodėl plazma pralaimėjo konkurenciją LCD varžovams ir apie 2015 m. pasitraukė iš rinkos.
Skystų kristalų (LCD) televizoriai, pradėti masiškai gaminti apie 2000 metus, padarė revoliuciją televizorių pramonėje, nes dėl savo technologinių savybių tapo plokšti, lengvi, didesnio ekrano, bei gerokai taupesni energijos požiūriu. Tokios pačios ekrano įstrižainės LCD televizorius daugiau negu du kartus taupesnis už kineskopinį ir maždaug trečdaliu – už plazminį.

Kita vertus, tenka konstatuoti, kad tokios mažos įstrižainės, kokios buvo gaminami kineskopiniai televizoriai, LCD televizorių kažin ar berasite parduotuvių lentynose – jų ekranai yra kartais didesni už kineskopinių. Didesni ekranai suvartoja daugiau energijos. Dėl šios priežasties Jūsų 42 colių įstrižainės LCD televizorius gali vartoti panašiai kaip 24 colių senasis kineskopinis, o dar didesnio ekrano – net ir daugiau už „senuką“.
Šviesos diodų arba liaudies tiesiog „lediniais“ vadinami televizoriai, kaip ir LED apšvietimo lemputės, yra gerokai taupesni, nes jų ekrano vaizdas susideda iš labai mažų šviečiančių taškų (mikrodiodų), kurių kiekvienas vartoja labai nedaug energijos. Kuo didesnis ekranas, tuo didesnis skirtumas, kiek energijos suvartoja LCD ir kiek LED televizorius. LED televizoriai taupesni už plazminius vidutiniškai tris kartus.

Verta taip pat atkreipti dėmesį, kad egzistuoja tarpinė LCD-LED televizorių šeima. Šio modelio televizoriuose šviesos srautą spinduliuoja ne ankstesniems LCD televizoriams būdinga katodinė lempa, bet viduje įrengtai LED šviestuvai. Gamintojai tokius dalinai ledinius, bet savo esme LCD televizorius neretai reklamuoja kaip LED televizorius. Dėl šios priežasties nenustebkite, jeigu susidursite su teiginiu, esą LED televizorius energetiškai yra tik nežymiai taupesnis už LCD.
Šių televizorių vaizdo kokybė yra aukštesnė negu LED pirmtakų. Deja, jie daugiau ir energijos suvartoja. Viename iš rtings.com atliktų tyrimų 55 colių OLED televizorius standartiniu režimu vartojo 98 vatus, kai tuo tarpu tokio paties dydžio LED varžovas – tik 57 vatus. Tačiau net ir tokiu atveju 55 colių OLED TV vartoja tiek pat energijos, kaip 20 colių arba kone 3 kartus mažesnio ekrano kineskopinis TV.
Ultraraiškiais (Ultra HD) vadinami televizoriai, kurių ekrano rezoliucija (raiška) yra 4 arba net 8 kartus didesnė už standartinės raiškos analogus. Ultraspalvotais (HDR) vadinami televizoriai, kurie gali sukurti itin aukštą vaizdo spalvinį skaistumą ir kontrastingumą. Pastarieji matuojami skaisčiais (angl. nits) tarp išgaunamos juodos ir baltos spalvos. Daugelyje televizorių šis skirtumas siekia iki 500 skaisčių. HDR modeliuose skirtumas tarp juodos ir baltos spalvos yra dvigubai didesnis ir siekia 800-1000 skaisčių.

Šiems raiškos ir spalvotumo efektams sukurti neabejotinai reikalingas didesnis energijos kiekis, todėl šie televizoriai, kuomet dirba Ultra HD ir HDR režime, yra ne mažesni energijos „rijikai“ už plazminius.

Lyginamoji energijos vartojimo lentelė

(pagal televizoriaus tipą)

TV
įstrižainė

Energijos vartojimas (vatais per valandą)

LED

LED

LCD

LCD

Plazma

Plazma

Kineskopas

Kineskopas

7 colių

20

10 colių

21

13 colių

24

40

15 colių

19.6

30

60

17 colių

25

36

85

18 colių

28.5

40.4

19 colių

32

45

90

20 colių

34

48

100

21 colių

38

50

120

22 colių

40

55

130

24 colių

46

62

160

26 colių

46

78.7

30 colių

60

95

150

32 colių

50

110

160

37 colių

54

140

180

40 colių

65

155

42 colių

70

158.1

200

50 colių

61.49

260

320

58 colių

77.77

379

65 colių

195

379

Šaltinis: electrical4u.net

VATŲ SKAIČIUOKLĖ

Kiek energijos suvartoja Jūsų TV?

Gamintojai skelbia duomenis apie suvartojamą energiją (televizoriaus galią) vatais – juos rasite vartotojo vadove arba tiesiog ant televizoriaus galinės panelės.*

SKAIČIUOKLĖ

Pasinaudokite mūsų
skaičiuokle

Suvartojate energijos per dieną:
- kWH
Sumokate per valandą:
-
Sumokate per dieną:
-
Sumokate per mėnesį:
-
Sumokate per metus:
-
Per dieną žiūriu TV
Televizoriaus galia (vatais)
Elektros tarifas
* Derėtų atkreipti dėmesį, kad tai vidutinis rodiklis. Realus suvartojimas gali skirtis iki 10 proc., priklausomai nuo to, kaip sureguliuotas ekrano ryškumas, kokį garso lygį esate nustatęs, kokį TV turinį (laidas, filmus, sporto varžybas ar pan.) žiūrite dažniausiai.

TAUPYMO PATARIMAI

Patarimai, kaip taupyti energiją

Daugelis žmonių televizorių naudoja kaip foninį triukšmo šaltinį namuose, prie kurio ilgainiui pripranta. Jeigu negalite gyventi be tokio foninio medijų triukšmo, vietoj televizoriaus įsijunkite radiją, naudokite nešiojamą ar planšetinį kompiuterį, mobilųjį telefoną ar kitą mažiau energijai imlų medijų prietaisą.
Tai labai negeras įprotis, ypač dažnai pasitaikantis, kuomet televizorius įrengiamas miegamajame. Miegojimas prie įjungto televizoriaus ne tik mažina melanino hormono gamybą, kol miegate, bet ir be reikalo siurbia eurus iš Jūsų kišenės. Mažiausia, ką galite padaryti – televizoriaus nustatymuose įvesti ribotą TV darbo valandų skaičių, po kurių prietaisas savaime išsijungs.
Ekranas yra pagrindinis energijos valgytojas televizoriuje, kaip, beje ir mobiliajame telefone, ir kituose įrenginiuose su šviečiančiais ekranais. Kad mažiau ekrano apšvietimo Jums reikėtų, nekabinkite televizoriaus ten, kur į kambarį per langus į vidų patenka daug šviesos. Tamsesniame kambario kampe įrengę TV galėsite sumažinti ekrano apšvietimą ir taip prailginti jo tarnavimo laiką, o kartu ir sumažinti elektros sąskaitą.
Daugelis TV modelių šiais laikais turi šviesos sensorių, kurį aktyvavus, ekranas automatiškai prisitaiko prie aplinkoje esančio šviesos lygio. Naudokite šį nustatymą, jis padės taupyti.
Televizorių išjungus, jis, užuot visiškai išsijungęs, dažniausiai pereina į budėjimo (stand by) arba į labai panašų greito įsijungimo(Quick Start) režimą. Yra žinoma, kad televizoriai šiame režime tarsi kokie tylūs vampyrai išsiurbia pakankamai nemažai energijos: 32 colių LCD televizorius per valandą suvartoja 0,08 kWh, per parą ؘ– 1,92 kWh, per mėnesį apie 57 kWh. Tiek pat energijos budėjimo režime eikvoja ir 32 colių LED televizorius. 21 colio kineskopinis TV budėdamas atitinkamai „valgo“ 0,1/2,4/72 kWh, 50 colių plazminis – net 0,24/5,76/173 kWh. Pigiausias būdas nutraukti šią vampyrų puotą – nusipirkti elektros šakotuvą su jungikliu ir išjungti elektros tiekimą televizoriui bei jį lydinčiai įrangai (TV priedėliai, namų kino sistema, antenos stiprintuvas ir kt.), kuomet jų nenaudojate.

Kuomet ateis laikas įsigyti naują televizorių, pasidomėkite ne tik jo ekrano ypatybėmis, raiškos bei spalvinėmis charakteristikomis, bet taip pat ir energijos suvartojimu. Esama įvairių sertifikavimo ir reitingavimo sistemų ir programų, skirtų vertinti energetinį TV prietaisų taupumą. Viena populiariausių yra JAV vyriausybinė programa Energy Star , suteikianti energetinio efektyvumo žymenis elektronikos prietaisams, tarp jų ir televizoriams. Analogiška energetinio efektyvumo žymėjimo programa veikia ir Europos Sąjungoje.

Žiūrėkime TV
tvariai!

Turite klausimų?

Susisiekite